Vieni pliusai

  • Aukšta degimo temperatūra

  • Omega 3 ir Omega 6

  • BE GMO

  • Daug nesočiųjų rūgščių

  • Neutralaus skonio

  • Vitaminas E

Rapsų aliejus ypač tinka kepimui, nes gali būti kaitinamas aukštoje temperatūroje. Šis aliejus yra universalus ir pasižymi neutraliu skoniu, todėl neužgožia gaminamo patiekalo ir naudojamų prieskonių.
Kiekvienoje namų virtuvėje be rafinuoto aliejaus turėtų būti ir nerafinuotas, kuris labiau tinka salotoms. Nerafinuoto aliejaus geriau nekaitinti ir vartoti šaltą, nes jame esančios mums svarbiausios medžiagos – vitaminai A, E, D ir Omega rūgštys – neatsparios karščiui.

 

Rapsų aliejus pasižymi geriausiai subalansuotu Omega 3 ir Omega 6 rūgščių santykiu 1:3. Šių rūgščių žmogaus organizmas negamina ir gauna tik su maistu. Omega-3 yra nepakeičiama, nes organizmas jos nepasigamina. Omega-6 gali padėti mažinti cholesterolio kiekį. Omega-6 gauname ir su kitais produktais, todėl labai svarbus yra omega-6 ir omega-3 balansas.Taigi rapsų aliejus- mononesočiųjų ir polinesočiųjų rūgščių omega-9, omega-3 ir omega-6 šaltinis.  

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, draudžiama auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Todėl mūsų šalyje užauginti rapsai – ne genetiškai modifikuoti, o išvesti kokybinės selekcijos būdu. Tokio proceso metu eruko rūgštis pakeičiama kita – žmogui naudinga – oleino riebalų rūgštimi (apie 60 %). Pastaroji itin vertinama, kaip svarbi alyvuogių aliejaus sudėtinė dalis (78%).

Rapsų aliejuje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios yra naudingos ir būtinos mūsų organizmui. Rapsų aliejus yra nesočiųjų (poli-, ir mono-) riebalų rūgščių: Omega 9, Omega 3 ir Omega 6 šaltinis. Šių rūgščių žmogaus organizmas negamina, todėl svarbu jų pakankamai gauti su maistu. 

Rafinuotas rapsų aliejus yra neutralaus skonio, todėl neužgožia gaminamo patiekalo ir naudojamų prieskonių. Aliejai yra rafinuojami (valomi) tam, kad būtų pašalinamos medžiagos, neleidžiančios jų kaitinti.

Rapsų aliejuje yra vitamino E – natūralaus antioksidanto.

RAPSŲ ISTORIJA

Rapsai – nuo seniai žinomi žoliniai augalai, pradėti auginti jau antikos laikais. Pirmiausia žmonės juos augino tam, kad galėtų panaudoti įvairioms techninėms reikmėms. Tokie rapsai nebuvo vartojami maisto gamyboje.

1970 m. kokybinės selekcijos būdu buvo išvesta nauja – maistinių rapsų – rūšis. Pastarieji turi daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų ir yra vartojami iki šiol.

 

Rapsų aliejaus paplitimas pasaulyje

Rapsų aliejus – populiariausias augalinis aliejus Skandinavijoje. Kaip žinia, šis regionas turi kuo pasigirti – yra puikiai žinomas dėl kulinarinių pasiekimų. Rapsų aliejaus gausu Kanadoje, D. Britanijoje, dideli plotai rapsų auginami visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Be jau minėtų šalių, už Europos ribų didžiausios rapsų augintojos yra Kinija, Indija bei Australija. Lietuva yra 15-ta pasaulyje pagal rapsų išauginamą kiekį per metus.

Šiaurės šalių receptas

Rapsų sėklos gali būti auginamos pakankamai žemoje temperatūroje, todėl jos itin populiarios Šiaurės šalyse. Dėl nepalankaus klimato sąlygų šiose šalyse neauga kitos aliejinės kultūros: sojų pupelės, alyvmedžiai, palmės, ir t. t.

KAIP PASIRINKTI ALIEJŲ KEPIMUI?

ALIEJAUS DEGIMO TEMPERATŪRA

Yra daug įvairių aliejų, kurie turi žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Vis tik, prieš renkantis bet kurį aliejų kepimui, būtina pasidomėti, ar jis tam tinkamas. Labai svarbu žinoti, ar kaitinant jį aukštoje temperatūroje, nesudega visi privalumai ir nevirsta kenksmingais kancerogenais.

Kai kurie aliejai aukštoje temperatūroje ima rūkti. Tuo metu ne tik sudega naudingosios medžiagos, bet ir formuojasi kenksmingi laisvieji radikalai, kurie sutrikdo normalią ląstelių veiklą organizme.

Žemą degimo temperatūrą turintys aliejai tinka tik salotoms ar jau paruoštiems patiekalams gardinti, todėl kepant maistą nepatartina vartoti nerafinuotų ar šalto spaudimo aliejų. 

Patarimas akivaizdus – vertėtų rinktis aliejų, kuris gali būti kaitinamas aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui rapsų.

"Blogieji riebalai"

 Sotieji riebalai. Kuo tokių riebalų mažiau – tuo geriau. Jie didina bendrą cholesterolio kiekį, todėl sočiuosius riebalus, gaunamus su maistu, būtina riboti. Reikėtų stengtis, kad šie riebalai sudarytų ne daugiau 7 % kasdien gaunamų riebalų kalorijų. Daugiausiai sočiųjų riebalų turi kokosų, palmių, medvilnės sėklų aliejai. Jų taip pat gausu žemės riešutų, alyvuogių, kukurūzų aliejuose.

Transriebalai. Didina MTL (blogojo cholesterolio) kiekį, mažina DTL (gerojo cholesterolio) kiekį. Transriebalai nėra vertingi. Juos derėtų pašalinti iš savo maisto raciono. Šių nenaudingų medžiagų būna aliejuose su iš dalies hidrintais (hidrogenizuotais) riebalais.

 

„Gerieji” riebalai

 Patartina vartoti mononesočiuosius riebalus. Jie reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Derėtų rinktis ir polinesočiųjų riebalų (dar žinomų kaip Omega 3 ir 6) turinčius aliejus. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Omega 6 įprastai gaunama su įvairiais maisto produktais, o Omega 3 riebalų rūgščių nuolat jaučiamas trūkumas. Visuomet reikėtų siekti šių medžiagų balanso santykiu 3:1. Tik rapsų aliejus ir dar keli egzotiški – kanapių bei graikinių riešutų – turi tokią tobulą proporciją.

 

 

SOTIEJI RIEBALAI POLINESOTIEJI RIEBALAI MONONESOTIEJI RIEBALAI
RAPSŲ ALIEJUS
6
32
62
SAULĖGRAŽŲ ALIEJUS
11
69
20
KUKURŪZŲ ALIEJUS
13
62
25
ALYVUOGIŲ ALIEJUS
14
9
77
SOJŲ PUPELIŲ ALIEJUS
15
61
24
ŽEMĖS RIEŠUTŲ ALIEJUS
18
34
48
KIAULINIAI TAUKAI
41
12
47
PALMIŲ ALIEJUS
51
10
39
SVIESTAS
66
4
30
PALMIŲ BRANDUOLIŲ ALIEJUS
86
2
12
KOKOSO RIEŠUTŲ ALIEJUS
92
2
6

Receptai

Daugiau apie rapsus

Kokybiškas rapsų aliejus spaudžiamas iš Europoje užaugintų rapsų be GMO Skaityti

5 dalykai, kurie pakeis jūsų požiūrį į kepimą Skaityti

Kepkite teisingai: 7 patarimai kepantiems maistą Skaityti

Lyg feniksas atgimęs rapsas – dar geresnis Skaityti

Viename produkte – ir vitaminas E, ir Omega 3 bei Omega 6 rūgštys Skaityti

Mitai apie rapsų aliejų: tiesa ar melas Skaityti

Organizmo pagalbininkai, besislepiantys aliejuje Skaityti